- proguma
- próguma sf. (1) NdŽ, progumà (3a) Kv 1. Kos193 nedidelė miško aikštė: Miške progumà iškirsta Tv. Próguma priaugusi žemuogių Tt. Paslauckinės (miško vardas) progumõ[je] gyvena kokie penki ūkininkai Jrb. Eik tiesiai tąj próguma i išeisi gerai Rm. Pagaliau apsistojome miško progumėlėje, kur gyvuliai dar nebuvo užėję rš. Kur tik miške progumėlė, ten būrelis, kitur būrelis Žem. ║ šiaip kokia tusčia, plika vieta: Plikos žemės progumos išvažinėtos arba galvijų priplūktos Mt. 2. BŽ443 miško retuma, progymė: Vargom vargom, kol radom progumą išvažiuoti Up. Tokio[je] didelė[je] tankmė[je], o šit ir progumà besanti Kv. 3. vieta tarp ko nors, tarpas, plyšys: Pro tą prógumą matyt Kasperiūno gryčia Krkn. Par tą tiltą besanti progumelė, ir pamačiau akmenis Plt. Tuomi tarpu vienas vilkas par progumą tankių medžių ne kartą matė aplink trobą vaikštinėjantį oželį IM1858,40. Eik, žiūrėk par šitą progumìkę Rs. Posmas turi po dešimt dantukų, progumìkių Rs. 4. prošvaistė, pragiedrulis, giedros tarpelis: Buvo progumėlė, ir suvežė rugius Ėr. 5. tinkamas laiko tarpas, proga: Nerandu prógumos pas tave užeit Ėr. Retai ir teip proguma tiktai tepargalimys S.Dauk. 6. prk. praleidimas, apsirikimas, trūkumas: Jei Tamsta pripildysi visas čia parodytąsias prógumas, tad dainos būs išduotos kaip reikiant LTI561(Jn).
Dictionary of the Lithuanian Language.